Etnografinis tyrimas taikomas tam tikrų žmonių grupių, kurias jungia bendra kultūra (interesai, tapatumas, elgsena, nuostatos, pasaulėžiūra) tyrimui. Tyrėjai pasineria į tokios kultūros stebėjimą, dažnai lygiagrečiai atliekami giluminiai interviu su šios grupės/kultūros nariais. Šio tyrimo paskirtis – išskirti stebimos kultūros/socialinio darinio ypatumus, skirtumus nuo kitų, savitumą, komunikaciją, socialinių santykių struktūrą, papročius, vertybes. Paprastai ieškoma, kaip tiriamos grupės nariai supranta įvairius reiškinius, kokią prasmę suteikia įvykiams, kaip suvokia tikrovę, kaip veikia grupėje, kaip suvokia savo socialinę grupę, santykius su kitokio pobūdžio ar lygmens grupėmis/kultūromis. Etnografiniai metodai nuo seno plačiai naudojami įdomių (pvz. nutolę kultūros), probleminių (kriminalinės subkultūros, atskirties grupės, pan.) ar iššūkio socialinių subkultūrų (pvz. jaunimo grupės vienijamos bendrų pomėgių ar pasaulėžiūros taškų) tyrimui. Plečiasi šio metodo taikymo sritis ir tyrimų objektu vis dažniau tampa svarbios darbo grupės, įstaigos, didelių struktūrų organizacijos, bendruomenės.